Dažnai manęs klausia, tai kaip sekti ta širdimi? Ką reiškia tas širdies balsas?
Aš vis bandau paaiškinti, tačiau suprantu, kad žmogui, įpratusiam gyventi vadovaujantis protu, tai labai sunku suvokti… Kaip galima taip pasitikėti jausmu, intuicija, kad visiškai logiškai negalvoti apie galimas pasekmes ir iš esmės nesivelti į jokius proto argumentus? Tai skamba labai rizikingai ir pavojingai.
Širdies balsas, tai NĖRA emocijos. Širdies balsas, tai jaudinantis įkvėpimas kylantis viduje, kuris kaip kompasas padeda naviguoti tarp pasirinkimų. Jis pradeda jaustis vis stipriau ir stipriau, kai mūsų siela pradeda judėti link geriausių gyvenimo linijų. Ir galiausiai jis tampa toks stiprus, kad net jeigu protas sakė NE, čia nesąmonė!!! Sustok! Jis jau taip stipriai veikia, kad protas tampa bejėgis. Ir visos pastangos mus apsaugoti tampa bergždžios, nes širdies balsas skamba garsiau už tūkstančius bažnyčios varpų.
Šiuo metu aš gyvenu visiškoje tėkmėje ir nuolat klausiu, o kas mane labiausiai įkvepia čia ir dabar? Kur noriu judėti, su kuo leisti laiką, ką kurti? Širdis veda tobulai! Mano gyvenimas tai nuolatinis stebuklas ir jis toks tapo tik dėl to, kad išdrįsau klausyti širdies, o ne proto. Proto funkcija yra pasirūpintų mūsų išlikimu, tačiau tik širdis mus gali nuvesti į visišką pilnatvę. Todėl nesitikėkime iš proto to, ko jis negali. Leiskime sau patikėti savo širdies galiomis 
Taigi kas tave įkvėpia labiausiai? Kur veda tave tavo širdies balsas? Ar išdrįstum juo pasitikėti?