Kas tas AŠ, kuris patiria? Kiek daug esi sureikšminęs savo asmenybę?
Neseniai su drauge bendravome apie gebėjimą būti visiškame atvirume viešai. Aš jai pasakiau, kad aš jau seniai atidavusi savo asmenybę Piar’ui. Aš nesu prie jos prisirišusi ir žinau, kad tai tik dalis manęs. Todėl man nebaisu viešai ir atvirai rodyti viską, savo pakilimus ir nuosmukius, laimėjimus ir pralaimėjimus, nes tai mane išlaisvina nuo susireikšminimo ir visko priėmimo labai rimtai.
Daug žmonių mane vertina, daug nemėgsta, apkalba, tačiau tuo pačiu, labai daug myli ir myli labai stipriai. Stirpiau nei bet ką kitą.
Kartais žmonės prieina ir sako: Ieva, atsiprašau, aš tave apkalbėjau ir vertinau, bet iš tikrųjų tiesiog negalėjau priimti tos laisvės, kurią tu transliuoji leisdama sau būti savimi. O ta laisvė jaučiasi labai stipriai. Ačiū tau, kad tai man parodei.
Ir vėl grįžta pas mane į kursus mokintis tos laisvės būti savimi. Nes aš neseku jokiomis dogmomis, bet tuo pačiu vedu labai galingas programas, kuriose rasite tai, ko nėra niekur kitur. Ir mano asmeniniai gyvenimo tyrinėjimai visas mano praktikas padaro dar stipresnėmis ir galingėsnemis. Taip sakau ne pati susigalvojus. Taip sakau, nes tuo dalinasi žmonės, kurie dalyvauja mano programoje Laisvės Dvasia ir kurie išdrįsta eiti iki galo. Vienetai atsijungia eigoje, pameta savistabą, nepagauna ego žaidimų. Tie kurie lieka, jaučia ir patiria. Ir kuo toliau, tuo stipriau bus tiems, kad keliauja su manimi. Nes aš vedu visus į autentiškumą ir tikrą laisvę, ne religines filosofijas ar dogmatišką požiūrį.
Tikra laisvė gyventi atsiskleidžia, kai nebijome numirti savyje. Kai nebijome prarasti savo asmenybės, suvokdami, kad mes neesame tai. Tuomet mes nebijome drąsiai rinktis gyvenimą ir gyventi jį iš širdies
Tikras dvasingumas yra laisvė ir gebėjimas leisti gyvenimui tekėti per tave, nesipriešinant jo srovei
