Žiemos saulėgrįža 🌞

Šiandien prasidėjo žiemos saulėgrįža. Tai stebuklingas metas, kuomet vartai, skiriantys gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius yra čia pat, tai laikas, kuomet abu šie pasauliai yra vienas šalia kito, kuomet “išsitrina” ribos. Šiomis dienomis iš naujo susidėlioja pasaulis, išauga naujas pasaulio medis, vėl susikuria ta pati, bet kartu ir nauja tvarka. Niekas negali paneigti, kad būtent iš tų senųjų laikų pasaulėžiūros yra susiformavusi tradicija žiemos švenčių metu užsibrėžti naujus metų tikslus, rašyti pasižadėjimus sau. Tokiu būdu mes iš naujo kuriame savo nedidelį pasaulį: kasmet vis tokį patį, bet naujomis spalvomis

Taigi sulaukus saulėgrįžos išaugusio naujo pasaulio medžio viršūnė pražįsta Saule, kurią ant savo ragų parneša Elnias Devyniaragis. Tai dar vienas ryškus saulėgrįžos simbolis  

O kodėl elnias devyniaragis? Jeigu elnias yra mėnulis, tai mėnulis nuo vienos fazės iki kitos pasikeičia per devynias paras. Pasakojama, kad Elnias Devyniaragis išbėga per žiemos saulėgrįžą ir atbėga per Kalėdas. Taigi Kalėdų dieną saulė jau būna galutinai išvaduota ir nuo Kalėdų dienos pradeda vėl ilgėti

Aš saulėgrįža pasitikau labai įspūdinai, ritualinėje pirtyje, kurioje visiškoje tamsoje išgyvenau vos pakeliamą karštį. Šis karštis išdegino iš mano kūno ir sielos viską, kas jau nebetarnauja man, šiame naujame gyvenimo cikle. Jaučiau, kad sieloje įvyko tikras atgimimas, grįžimas į save, į motiną žemę, į tikrąjį savo sielos pašaukimą būti šios energijos saugotoja ir skleidėja

Taip pat, būtent šiuo metu pradedu savo kelionę atgal į Lietuvą. Kaip simboliška, grįžti kartu su šviesos grįžimu

Šis slėnis, kuriame praleidau mėnesį laiko, labai stipriai mane išlaisvino ir sustiprino. Užaugino iš naujo būti savimi, tikėti savimi dar labiau nei bet kada. Su šia nauja energija grįžtu, tačiau kitais metais čia vėl sugrįšiu. Be galo džiaugiuosi atradusi čia savo tikruosius sielos namus