Savo gyvenime sutikau labai daug žmonių filosofuojančių apie meilę, Dievą, gyvenimą… Tačiau sutikau tik vienetus iš tikrųjų gyvenančius meilėje, Dieve, gyvenime…

Koks tarp jų skirtumas? Labai didelis. Tačiau ne apie tai noriu pakalbėti. Gal labiau apie tai kaip tapti tokiu, kuris iš tikrųjų gyvena meilėje, Dieve ir gyvenime. Tai nėra filosofija, tai praktinis patyrimas. Ir jis įmanomas tik tuomet kai atsitapatiname nuo proto, jo kuriamų minčių, vertinimų ir projekcijų. Kai leidžiame sau stebėti jame esantį minčių šėlsmą, tačiau netampame juo. Kai leidžiame sau jausti savo širdį ir būti ryšyje su ja. Kai suvokiame, kad esame viena su mus supančia aplinka. Kai jaučiame Dievo alsavimą dabarties momente. Tada gyvenimas pasidaro kitoks… Labai kitoks…

Tuomet suvokiame, kad viskas kas vyksta aplink yra mūsų aukštesnės sąmonės simuliacija kuriama mums, tam, kad galėtume suvokti kur dar esame nesąmoningi, kur dar viduje yra neišgydytų žaizdų ar paslėptų jausmų. Stebėdami išorinį pasaulį ir savo reakciją į tai kas vyksta, mes galime pradėti labai galingą kelionę į vidinį išsilaisvinimą. Tačiau tam reikia stipraus budrumo ir suvokimo, kad jeigu man kyla stipri reakcija viduje į tai kas vyksta išorėje, tai yra apie mane. Kodėl aš sau kuriu tokią projekciją ir ką per tai aš noriu sau pasakyti? Kodėl mano reakcija nėra neutrali? Kodėl man tai kelia stiprius jausmus? Kur manyje yra neišlaisvintos baimės, pykčio, nuoskaudų?

Video, kuriame dainuoju apie grįžimą į Dievo rankas kartu su siela, su kuria kartu patyrėme labai stiprią augimo ir išsilaisvinimo kelionę, sulaukė virš 15’000 peržiūrų ir daugybės reakcijų bei labai negatyvių komentarų. Mums tai nesukėlė negatyvių jausmų, nes mes žinome, kad tai ne apie mus. Mes žinome, kad tai yra apie tų žmonių asmeninį skausmą, atleidimą kažkam, ryšį su kažkuo, kurio jiems trūksta gyvenime. Vis dėl to, kai kurie sugebėjo įžvelgti labai daug šviesos ir stiprią misiją, kurią mes atliekame viską darydami viešai ir reflektuodami visuomenei jų pačių skausmą.

Kai užsimerkiu ir einu į meditaciją, visuomenė dingsta, situacijos, santykiai, kiti žmonės dingsta. Ką tada jaučiu? Ramybę ir meilę. Pasitikėjimą. Gėrį. Tyrumą… Ir tai svarbiausia

Ką jaučiate jūs?

Neseniai susipažinau su nuostabiu jaunu vaikinu Algirdas Liutkevicius, kuris yra vienas iš tų gyvenančių meilėje, Dieve ir gyvenime. Labai kviečiu paklausyti mūsų poklabį, kuris įvyko mano instagram paskyroje, manau, kad kai kuriems padės šiek tiem plačiau atverti sąmonę https://www.instagram.com/tv/Ch-Fexcjl0W/?igshid=MDJmNzVkMjY=

Tegul gyja visų širdys susiliedamos su meile, Dievu ir gyvenimu

Su meile,

Ieva Launagė